Sidebar

Renginiai

„Baltistikos miniatiūros"

Filologijos fakulteto paskaitų ciklas apie baltų kalbas ir kultūras, Lietuvos žydų, totorių ir kitų tautų raštiją bei dar daugiau. Kviečiame žiūrėti ir prenumeruoti!

„Kalba kalba“

Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Kviečiame klausytis!

Bendros naujienos

Filologijos fakulteto bendruomenės naujienos, pasiekimai ir įvykiai.

PLAČIAU

Studijų naujienos

Filologijos fakulteto studentams skirta informacija.

PLAČIAU

Projektinė veikla

Fakultete vykdoma mokslinė veikla ir įgyvendinama projektai.

PLAČIAU

Jau septynioliktą kartą: Salų vasaros mokykla

Jau septynioliktą kartą paskutinę liepos savaitę Salų miestelio dvare (Rokiškio raj.) rinkosi kalbotyros tyrėjai į vasaros mokyklą, vadovaujamą išskirtinio VU profesoriaus Akselio Holvoeto. Didelio tarptautinio palaikymo sulaukusi mokykla šiemet vyko ypatingomis sąlygomis, nes dalyviams  iš užsienio šalių teko jungtis nuotoliniu būdu. Nepaisant to, šiemet mokykloje gyvai ir nuotoliniu būdu dalyvavo daugiau nei trisdešimt klausytojų, o paskaitas skaitė kviestiniai lektoriai iš Italijos, Izraelio, Švedijos, Latvijos, Rusijos ir Nyderlandų. Jų tarpe buvo tokie žinomi tyrėjai kaip Sonia Cristofaro iš Pavijos, Östenas Dahlis iš Stokholmo, Eitanas Grossmanas iš Jeruzalės, Keesas Hengeveldas iš Amsterdamo, Vladimiras Plungianas Ir Ekaterina Rakhilina iš Maskvos ir  Jurģis Šķilters iš Rygos.

Tuo pat metu vyko ir tradicinis Salų muzikos festivalis, šiemet irgi ieškojęs kitokių formų nei įprastai. Pavyzdžiui, Kauno styginių kvartetui teko koncertuoti laive, o klausytojai – Salų vasaros mokyklos dalyviai ir Salų miestelio ir apylinkių gyventojai rinkosi ežero pakrantėje. Koncertas vietos gyventojams, kaip įprasta, buvo nemokamas. Muzikos festivalio rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Kamajų seniūnija, Salų bendruomenė. Daugiau informacijos > 

 

Ernestos Kazakenaitės nuotr.

Salos 200731

Salos pran 200731

Salos koncertas 200727

Salos skelb 200731

Salos visi 200731

Pavel Lavrinec

Anastasija Belovodskaja

Naujausias Vertimo studijų numeris

Vert_studijos_16.jpg

Praėjusią savaitę užbaigėme su naujutėliu, šviežutėliu, šešioliktuoju specialiuoju žurnalo „Vertimo studijos / Studies in Translation" numeriu, pratęsiančiu mūsų pernykštėje konferencijoje „Vertimas, ideologija, etika: patikimumas ir atsakas“ užsimezgusias šių dienų geopolitiniame kontekste itin aktualias diskusijas apie vertimo, ideologijos ir etikos sąveiką.
Numerį parengė prof. Nijolė Maskaliūnienė ir Ingrida Tatolytė.


Straipsnių autoriai gilinasi į tai, kaip ideologijos veikia vertimo sritį (Seyhan Bozkurt Jobanputra ir Mehmet Zeki Giritli, Nataliia Rudnytska, Paulius V. Subačius, Karolina Butkuvienė ir Lolita Petrulionė); kaip vertimas veikia mūsų pozicijas ir vertybes, formuoja mūsų įvaizdžius ir suvokimą apie save bei kitus (Ayman S. Elbarbary, Sabrina Solange Ferrero); kaip vertimo tyrimus praturtina daugiadisciplinės, tarpdisciplinės ir supradisciplinės prieigos (Anna Sverediuk, Mathilde Kamal-Girard); kaip suvokiame vertimo istoriją bei kaip šioji veikia kolektyvinę ir individualią atmintį (Antony Hoyte-West, Karin Sibul, Gaëtan Regniers, Andrejs Veisbergs ir Gunta Ločmele); kokius įgūdžius turėtų įgyti vertėjai raštu ir žodžiu, kad galėtų dirbti situacijose, kai iš jų tikimasi, kad jie ne vien pasyviai „perduos" pranešimą, o atliks aktyvesnį komunikacijos moderatorių vaidmenį, ir kaip vertėjai turėtų būti jam rengiami (Carmen Torrella Gutiérrez ir Francisco J. Vigier-Moreno).


Tikimės, kad jus sudomins ir du pokalbiai su žymiais vertimo studijų mokslininkais, profesoriais Jorge Díaz-Cintas`u (Londono universiteto koledžas) ir Outi Paloposki (Turku universitetas), kuriuose diskutuojama apie kintantį vertimo studijų lauką, augantį dėmesį vertimo galiai bei poveikiui, vertimo kontekstams bei vertėjų atsakomybei ir savirefleksijai. Nors šie mokslininkai kalba apie, atrodytų, viena nuo kitos nutolusias vertimo studijų posritis – į ateitį ir technologijas orientuotą audiovizualinį vertimą ir į praeitį bei archyvus atsigręžusius vertimo istorijos tyrėjus – jų keliami klausimai labai panašūs. Abu jie pabrėžia ir būtinybę glaudinti praktikų ir teoretikų bendradarbiavimą.


Labai džiaugiamės tokiu solidžiu ir įdomiu žurnalo tomu.


Kviečiame skaityti šį specialųjį numerį internete ir įsitraukti į diskusijas.

Sekite naujienas Facebook socialiniame tinkle ir mūsų Twitter paskyroje.

Metų vertėjo krėslas skirtas Lionginui Pažūsiui

Nepaprastai džiaugiamės ir didžiuojamės, kad „Metų vertėjo krėslo“ premiją už 2022 metais išleistą geriausią grožinės literatūros vertimą į lietuvių kalbą Lietuvių PEN centras ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija skyrė mūsų mylimam kolegai, mokytojui, vertimo teoretikui ir puikiam, jautriam, ypatingą poetinę klausą turinčiam vertėjui LIONGINUI PAŽŪSIUI už lietuviškai preciziškai atrastą Johno Miltono „Prarastąjį rojų“ (knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
Vertėjas Lionginas Pažūsis yra 23-iasis „Metų vertėjo krėslo“ premijos laureatas (premija teikiama nuo 2001 metų).
Esame dėkingi jam ne tik už šį, bet ir gausybę kitų vertimo atradimų, galimybę nekalbantiems lietuvių kalba atrasti lietuviškąją poeziją ir už net kelias kartas vertėjų, kuriuos jis mokė šio amato. Kaip sveikindama minėjo Vertimo studijų katedros vedėja, dabar jau metas šio krėslo siekti Liongino mokiniams. Linkime stiprybės, skaitome, mėgaujamės ir mokomės.
New Phototastic Collage
 

NAUJA STUDIJŲ PROGRAMA

Meninis MA3

Norime pasidalyti viena gera žinia – Filologijos falkulteto Taryba patvirtino ilgai lauktą Meninio vertimo magistrantūros specializaciją. Todėl jau nuo rugsėjo norintieji galės mokytis grožinės literatūros (prozos, dramos, poezijos), meninių filmų vertimo specifikos Vertimo magistrantūroje. Numatyti meninio vertimo metodologijos ir vertimo strategijų, terminologijos, literatūros antropologijos, diskursyvumo, intertekstualumo ir kiti įdomūs ir grožinės literatūros vertėjams itin naudingi kursai. Pagrindinės vertimo kalbos – anglų arba prancūzų.

Šiais metais įstoję į Vertimo magistrantūrą studentai galės pasirinkti studijuoti Vertimą raštu (anglų ar vokiečių k.) arba Meninį vertimą (anglų ar prancūzų k.). Planuojame Meninio vertimo specializaciją siūlyti kas antrus metus.

Daugiau informacijos apie šią programą rasite čia, o apie priėmimą į Vilniaus universitetą čia.

Jei turite klausimų, į juos mielai atsakys mūsų administratorė Guostė Stonienė ( tel. 8 (5) 268 7245, ).

MA stojimas

Sekite naujienas Facebook socialiniame tinkle ir mūsų Twitter paskyroje.

Kviečiame į konferenciją

uzribiai konf copy2021 m. spalio 8 d. kviečiame dalyvauti tradicinėje nuotolinėje konferencijoje pagal programą Verčiame Europai (Translating Europe Workshop). Šių metų tema: Vertimo paribiai ir užribiai (At the Edge of Translation and Beyond). Kviestinis pranešėjas Latvijos universiteto profesorius Andrejs Veisbergs. Pranešimo tema: Translation, Paratexts, Translator Visibility.
 
Konferencijos programą rasite čia.  
Organizatoriai: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedra ir Europos Komisijos vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbus skyrius
Socialiniai partneriai: Lietuvos vertėjų asociacija ir Lietuvos konferencijų vertėjų asociacija
 
Daugiau informacijos apie ankstesnes konferencijas rasite čia.
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos